Šių metų spalio 13-ąją antrą kartą minėsime Pasaulinę Trombozės dieną. Lietuvos laboratorinės medicinos draugija (LLMD) yra oficialus Pasaulinės trombozės dienos iniciatyvos partneris Lietuvoje. Nuoširdžiai kviečiame ir kitų specialybių draugijas/asociacijas, visuomenines organizacijas prisijungti prie šios gražios iniciatyvos – šviesti visuomenę, o taip pat ir specialistus, siekiant sumažinti sergamumą ligomis, išsivystančiomis dėl trombozių.
Praėjusių metų Pasaulinė trombozės diena buvo sėkmingas manifestas visame pasaulyje. Tai parodo projekte dalyvaujančių šalių (65), organizacijų (>250) skaičius, nuolatinis informacijos srautas socialiniuose tinkluose ir t.t. Tačiau vis dar per mažai žmonių žino apie venų trombemboliją (VTE) ir jos gyvybei pavojingas komplikacijas. Daug gydytojų nepakankamai anksti diagnozuoja, todėl negali pacientų apsaugoti ir tinkamai gydyti. Dar praėjusiais metais buvo akcentuojama nejauki statistika. Vien tik Europoje kasmet nuo VTE miršta pusė milijono žmonių – daugiau nei dėl AIDS, krūties ir prostatos vėžio bei autoavarijų kartu sudėjus. Jungtinėse Valstijose kasmet nuo VTE miršta nuo 100 iki 300 tūkstančių žmonių, o hospitalizacijų skaičius dėl VTE siekia pusė milijono. Kitose ne Europos šalyse ir ne JAV VTE dažnis mažai nagrinėtas, todėl tikrasis rimtos problemos aktualumas yra nežinomas. Azijos šalių situacija gali būti panaši į Europos ir JAV, tačiau duomenų apie trombozes trūksta. Šiais metais Tarptautinė trombozės ir hemostazės draugija (ISTH) nurodo, jog Europoje ir JAV per metus registruojama per 10 milijonų VTE atvejų, iš kurių 600 tūkstančių baigiasi mirtimi. Nesunku apskaičiuoti, jog tai sudaro 1600 mirčių per vieną dieną.
Norėdami įvertinti, kokį poveikį turėjo praėjusių metų renginys, bei patikrinti bendrąsias visuomenės žinias apie trombozes bei jų komplikacijas, mokslininkai atliko plataus masto tyrimą. Iš viso apklausta 7000 žmonių iš 9 skirtingų pasaulio šalių (Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje ir Australijoje). Rezultatai yra pribloškiantys ir keliantys nerimą: mažiau nei pusė dalyvių nežino, kas yra giliųjų venų trombozė (GVT) ir plaučių embolija (PE). Tai yra daugiau kaip dvigubai mažiau, nei žinančių apie arterijų trombozių ligas, tokias kaip miokardo infarktas, ar net apie visai su venų trombozėmis nesusijusias ligas, pvz. prostatos vėžį ar AIDS. Įdomu tai, kad žinančiųjų apie GVT ir PE grupėje supratimas apie šių susirgimų rizikos veiksnius nėra toks, kokio norėtųsi. Dauguma žino, jog judrumo stoka yra trombozių rizikos veiksnys, tačiau tik 1 iš 6 asmenų žino, jog vėžiniai susirgimai taip pat gali lemti trombozių vystymąsi. Pažymėtina, jog mažiau nei pusė respondentų supranta, kad trombozių galima išvengti. Autoriai taip pat padarė išvadą, jog tikrasis supratimas apie trombozes yra kur kas mažesnis, kadangi klausimynai buvo pateikiami internetu, kurio pagalba respondentai galėjo būti labiau informuoti.
Lietuvoje pirmaisiais metais minint Pasaulinės trombozės dieną buvo organizuotas tarptautinis mokslinis renginys laboratorijų ir kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams. Šiais metais Lietuvos laboratorinės medicinos draugija, bendradarbiaudama su pasauliniais projekto rėmėjais, dėmesį skiria visuomenės informavimui ir švietimui. Numatoma spaudos konferencija, problematikos sklaida televizijoje ir radijuje. Spalio 13-16 dienomis sekite žiniasklaidos portalų naujienas (planuojamas straipsnelis apie trombozę ir prieširdžių virpėjimą), o spalio 15 d. klausykite rytinės radijo Laisvoji Banga laidos, kurioje dalyvaus prof. A. Laucevičius ir V. Tonkich.
Spalio 13 d. 11 val. BNS spaudos konferencijų salėje Jogailos g. 9/1, IV aukštas, Vilnius, vyks spaudos konferencija „Trombozė gali ištikti kiekvieną. Jūs – ne išimtis!”. Spaudos konferencijoje kviečiami dalyvauti: sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Respublikos vyriausiasis specialistas kardiologijai prie SAM, profesorius, akademikas Aleksandras Laucevičius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, profesorius Dalius Jatužis, Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos direktorius medicinai ir slaugai, profesorius Albinas Naudžiūnas, Viktoras Tonkich, sergantis prieširdžių virpėjimu, Marija Školnik, patyrusi giliųjų venų trombozę. Spaudos konferencijos programa:
- Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė - sveikinimo žodis.
- Prof. Aleksandras Laucevičius – Kas yra trombozė ir kodėl apie ją šiandien būtina kalbėti. Trombozė širdyje: prieširdžių virpėjimas.
- Prof. Dalius Jatužis – Insultas dėl prieširdžių virpėjimo.
- Prof. Albinas Naudžiūnas – Kas sieja giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją?
- Pacientų istorijos.
Klausimai-atsakymai.